Kodėl kaista ar išsijunginėja kompiuteris

Neretai susiduriama su problema, kai kompiuteris iš niekur nieko užstringa ar išsijunginėja. Daugeliu atvejų nepatyrę „kompiuteristai” pradeda ieškoti virusų ar panašių kenkėjų kompiuteryje, nors problema dažniausiai visai ne ten. Dažniausiai tai būna dėl to, kad kompiuteris netinkamai prižiūrimas.

Dulkės = aukšta temperatūra

Kompiuteris – techniškai sudėtingas įrenginys, kurio pagrindiniai įrenginiai dirba gana aukštoje temperatūroje. Tam, kad jis neperkaistų, jame sumontuota nemažai aušinimo įrenginių – radiatoriai, aušintuvai (ventiliatoriai). Kai juose ar aplink juos ima kauptis dulkės, aušinimo kokybė suprastėja, įrenginiai pradeda dirbti aukštesnėje nei priklauso temperatūroje. Kai temperatūra būna per aukšta, šių įrenginių darbas sutrinka – dėl to kompiuteriai „pastringa”, persikrauna. Daugeliu atvejų perkaitima perauga į gedimą. Ypatingai tam jautrūs kietieji diskai, maitinimo blokai, vaizdo plokštės, procesoriai. Taigi norint, kad kompiuteris tvarkingai veiktų ilgą laiką, reikia jį laikas nuo laiko išvalyti nuo dulkių ir stebėti ventiliatorių būklę.

Kompiuterio valymas nuo dulkių

Stacionaraus kompiuterio valymas nuo dulkių gana nesudėtingai gali būti atliekamas namuose. Atjungus kompiuterį nuo papildomų įrenginių ir elektros tinklo, atsidarius jo korpusą, reikia bandyti dulkes arba išpūsti, arba ištraukti. Jei turite namie oro kompresorių, tuomet susikaupusias dulkes pašalinsite labai greitai ir efektyviai (tam tinka ir suspausto oro balionėliai). Svarbiausia – nepūsti stipria srove tiesiai į ventiliatorius, kad nepažeistumėte jų mechaniškai. Jei neturite kompresoriaus, susikaupusias dulkes galite bandyti išsiurbti dulkių siurbliu, bei, kur prieinate, nuvalyti sausu skudurėliu. Daugiausiai dulkių kaupiasi aplink aušintuvus, ten svarbiausia išvalyti.

Nešiojamo kompiuterio valymas – sudėtingesnis procesas nei stacionaraus kompiuterio valymas. Paprastai gamintojai surenčia kompiuterius taip, kad prie aušinimo sistemų labai sunku prieiti. Galima bandyti išsiurbti dulkes per aušinimo angas – taip šiek tiek jų ištrauksite, bet ne visas. Jei neesate patyręs „ardymo ir teisingo atgal sudėjimo be likusių atsarginių dalių” specialistas, geriau nešiojamąjį kompiuterį atiduokite valyti specialistams.

Beje, nešiojamieji kompiuteriai daug jautresni temperatūrai. Jų negalima laikyti ant lovos, minkštų baldų, nes jie, visų pirma, daug greičiau pritaukia į vidų dulkių, antra – taip uždengiamos aušinimo angos, kurios būna šonuose ar korpuso apačioje, ir trečia – dėl mažų korpusų jie turi daug mažiau vietos orui, nei stacionarūs kompiuteriai, nors aušintis jiems reikia ne mažiau nei stacionariems kompiuteriams. Taigi jei norite, kad kompiuteris daug ilgiau veiktų kaip priklauso, saugokite jį nuo dulkių ir laikas nuo laiko išvalykite.

Jei nesisuka aušintuvas

Stacionariuose kompiuteriuose paprastai būna keli aušintuvai. Vienas – procesoriui, kitas – maitinimo blokui. Taip pat dar gali būti nedideli aušintuvai pagrindinėje plokštėje. Jei kompiuteris skirtas žaidimams, dar bent vienas aušintuvas būna ant vaizdo plokštės. Maitinimo bloke aušintuvas privalo suktis visą laiką. Kiti aušintuvai gali suktis skirtingais greičiais, arba, jei temperatūra vėsi, priklausomai nuo kompiuterio vidinių nustatymų, gali kurį laiką visai nesisukti. Jei kompiuteris kaista ar sisteminis blokas skleidžia didesnį nei įprasta triukšmą, verta atsidaryti kompiuterio korpusą ir pažiūrėti, ar visi aušintuvai sukasi. Vos tik įjungus kompiuterį bent keletą sekundžių turėtų suktis visi aušintuvai. Jei nesisuka, ar iš jų girdisi nemalonus ausiai zyzimas ar kitas garsus mechaninis triukšmas, tuomet tokį aušintuvą reikia keisti. Delsimas keisti gali privesti iki rimtų gedimų.

Analogiškai veikia ir aušintuvai nešiojamuose kompiuteriuose. Tik paprastai jie įsijungia tada, kai procesorius ar aplink esantys įrenginiai pasiekia aukštesnę nei normali temperatūra. Tai nėra blogai – jei kompiuteriu atliekate sudėtingus skaičiavimus ar žaidžiate daug kompiuterio resursų reikalaujančius žaidimus, tuomet viskas tvarkoje. Tačiau jei kompiuterio aušintuvas pilnu pajėgumu sukasi visą laiką, derėtų kompiuterį duoti patikrinti specialistams – kokybiškame ir tvarkingame kompiuteryje taip neturėtų būti. Jei aušintuvas ištisai sukasi, o kompiuteris visvien labai kaista, gali būti, kad prastai perduodama temperatūra tarp kaistančio įrenginio ir jam skirto radiatoriaus. Stacionariame kompiuteryje šią problemą nebrangiai ir nesunkiai išspręs bet koks kompiuterių surinkimo specialistas. Nešiojamuose kompiuteriuose dažnai tai būna sudėtingesnis procesas (priklauso nuo kompiuterio konstrukcijos – kai kurie kompiuterių korpusai būna padaryti taip, kad jų ardymas būna itin komplikuotas procesas), bet išsprendžiamas.

Kaip patikrinti kompiuterio temperatūrą?

Kompiuterio temperatūrai patikrinti yra daug programinės įrangos. Vienas iš patogesnių ir paprastesnių įrankių (ir, žinoma, nemokamų) – Open Hardware Monitor. Ši programa rodo ne tik kompiuterio įrenginių temperatūrą, tačiau ir kokiu greičiu sukasi ventiliatoriai, koks kompiuterio techninės dalies apkrovimas. Nevisi kompiuteriai turi tiek daug daviklių kaip pateikta pavyzdyje – gali būti daugiau, gali būti ir mažiau, priklausomai nuo komplektacijos. CPU šiuo atveju – procesoriaus temepratūros daviklis. System – motininės plokštės. GPU – vaizdo plokštės. Taip pat dar gali būti rodoma kietojo disko temperatūra (  ).

Kokia turėtų būti normali kompiuterio temperatūra?

Idiali procesoriaus (CPU) temperatūra naršant internete ar kitaip nesudėtingai apkrovus kompiuterį turėtų nesiekti 60*C. Jei keletui sekundžių temperatūra pakyla iki 80*C, nieko baisaus. Nešiojamuose kompiuteriuose su prastai gamintojo  pagaminta aušinimo sistema temperatūra gali siekti ir 90*C, bet tai nėra labai gerai – tiesiog trumpėja kompiuterio gyvavimo laikas. Nuolat besilaikant tokiai temperatūrai (nesvarbu, ar nešiojamame, ar stacionariame kompiuteryje) būtina kompiuterį duoti patikrinti kompiuterių specialistams, kad dėl to neiškiltų rimtų ir daugeliu atvejų nepataisomų gedimų.

Panaši turėtų būti ir motininės plokštės temperatūra.

Mechaninių kietųjų diskų temperatūra neturėtų siekti 50*C (idialu – iki 45-47*C).

Vaizdo plokštės (GPU) temperatūrai galioja daugiau-mažiau tas pats, kaip ir pagrindiniam procesoriui. Tačiau labai galingos vaizdo plokštės didelio apkrovimo metu neretai pasiekia ir per 100*C – kai kurie gamintojai tai leidžia, ir jų gaminiai tai toleruoja (bent jau pirmus metus…).

Iš kur atsisiųsti kompiuterio temperatūros tikrinimo programą?

Open Hardware Monitor galite parsisiųsti iš čia (spausti ant Download Now).